Звёзды и созвездия в литовской мифологии - (реферат)

Дата добавления: март 2006г.

    DANGAUS РVIESULIAI LIETUVIШ TAUTOSAKOJE IR DAILЛJE

Dangaus рviesuliai Saulл, Mлnulis, юvaigюdлs iр юilos senovлs buvo vaizduojami dailлs kыriniuose, kurie paprastai buvo susijж su mitais arba atsiradж iр jш. Latviu raрytojas E. Skujeniekas paюymi, kad mitas yra savotiрkas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocinл patirtis. Visata ir юmogus иia parodyti kaip pirminiu prieюasиiш visuma. Papuoрalai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti юmogaus bendravimo su kosmosu simboliai. Dangaus рviesuliai daюnai buvo vaizduojami su pumpuruojanиiais bei юydinиiais augalais, simbolizuojanиiais Gyvybлs medб, kuris iрreiрkл dangaus ryрб su юeme. Lietuviu, kaip ir kitu tautш, юydintis, pumpuruojantis, aplipжs vaisiais medis, saugomas paukриiu ir gyvыnu, tolygus deivei Didюiajai Motinai - niekad nesibaigianиios gyvybлs simboliui. Saulлs ir Mлnulio gintariniu amuletu iр neolito laiku rasta Juodkrantлje, Palangoje (1 pav. ) ir kt.

Saulлs simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvybлs medюiu, tariamai Jungianиiu visas visatos dalis. Kartais virр minлtш medюiш buvo рeрiakampл юvaigюdл (45 pav. ), t. y. рeрiш stipinu ratas, kuris sudaro visш simboliш kompozicijos centrа. Рeрiakampл юvaigюdл - tai visatos рviesa , ,baltoji dienelл". Kartais рб simbolб saugo du paukриiai (10. 12, 14, 15, 55 pav. ). Jis ne tik visatos, bet ir Saulлs, юaibu, dienos рviesa. Minлto simbolio daugiareikрmiрkumas rodo jo archaiрkumа. Mitai sako, kad visatos рviesa atsiradusi ir sklidusi iр neюinomo рaltinio kaip dieviрkoji emanacija, kurianti pasaulб. Biblija aiрkina, kad dievas рviesа sukыrжs pirmаjа dienа, o Saulж, Mлnulб, юvaigюdes - ketvirtаjб. Todлl рviesa buvo susieta su aukриiausios dievybлs kultu, krikриionybлje - su Kristumi [106, 246].

Љviesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies dailлje. Jб aptinkame ant namo sienш, lubш, langш, darbo бrankiш, audiniu, susisiekimo priemoniш ir kt. Tikлta, kad рis simbolis apsaugo юmones, trobas, daiktus nuo visokiu blogybiш. Jis юinomas daugeliui Europos tautш.

Daюniausiai mыsш liaudies dailлje paplitusi segmentine trikampл, keturkampл ar aрtuoniakampл юvaigюdл apskritime. Tokiа юvaigюdж rusai vadindavo Perkыno юenklu. Minлtos юvaigюdлs atлjusios iр юilos senovлs. Panaрiomis юvaigюdлmis puoрtu papuoрalu aptinka archeologai [51, 187 - 197]. Pavyzdюiui, Verрvuose (Kauno priemiestis) rasta юalvarinл antkaklл iр IV - V amюiaus. Panaрi segmentinл юvaigюdл yra ant dubens, aptikto Sembos sudыviш IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentinл юvaigюdл daugiausia buvo raiюoma ant moterш darbo бrankiu - prieverpsиiш, koилlш, kultuviш, taip pat baldu - kraitiniu skryniш, lovш, kлdюiш, rankрluostiniu (9, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav. ). Ja buvo puoрiami Рventiniai veюimai, vaюiai, audiniai, nлriniai, juostos, muzikos instrumentai, trobos ir kt. Segmentinлs юvaigюdлs daюnai jungiamos su |vairiais Saulлs ir Mлnulio simboliais, ypaи apskritimш puslankiais, supintais tarp savжs б begalybж, spiralлmis, simbolizavusiomis Saulлs keliа, юalиiais, kryюiukais, simbolizavusiais Saulлs рviesа, trikampiais (simbolizavo Юemж) ir kt. Kartais рi юvaigюdл buvo derinama su Jaunu Mлnuliu ar Saulлs valtele, maюomis юvaigюdлmis, spinduliais, vingeliais, dantukais, kryюiukais. Be to, segmentinлs юvaigюdлs buvo jungiamos su geometriniu, reиiau - su augaliniu ornamentu.

Saulл bei jos simboliai lietuviu dailлje ypaи paplito atsiradus ir besivystant юemdirbystei bei gyvulininkystei. Saulж simbolizavo skritulys, koncentrinis ratas, apskritimas su spinduliais arba kryюiukais viduryje, taip pat su Saulлs simboliais: paukриiais, юirgais, юalиiais (33 pav. ). Panaрыs koncentriniai ratai, apskritimai, spiralлs pirmykрtлje bendruomenлje, taip pat ankstyvojoje klasinлje visuomenлje buvo paplitж Vakaru ir Siaurлs Europos dailлje. Apskritimas ar ratas, kaip ir vainikas, simbolizavo Saulлs nesibaigiamumа, amюinumа, neturлjimа nei pradюios, nei pabaigos.

Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu dirbiniu yra rastas kirvukas su Saulлs юenklu, datuojamas 1 tыkstantm. pr. m. e. [84]. Katedros poюemiuose, datuojamuose XIII a. , 2, 6 m gylyje N. Kitkauskas aptiko glazыruotu ir ornamentuotu plyteliш, ant kuriu simetriрkai iрdлstyta Saulл ir Mлnulis. Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Didюiosios upлs(t. y. Neries. - P. D. ) buvusi senovлs lietuviш рventykla, kurios groюis bei praрmatnumas stebinжs visus, garsas apie jа labai toli лjжs. Dabar Katedros poюemyje surastas jos aukuras [86].

Apskritimas, ratas, skritulys simbolizavo ne tik Saulж, рviesа ar Mлnulio pilnatб, bet ir senovлs юmogaus vaizdiniuose buvo siejamas su mitologinio pasaulio, neturinиio nei pradюios, nei galo, supratimu, kosmologiniu pasaulio modeliu. Senovлs юmogus pasaulб suvokл apskritж. Panaрi prasmл buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais vadinamas visu pasauliu, taip pat юiedui. Minлtш geometriniu figыrш vidinл sfera buvo pripildyta sakraliрkumo. Tik uю jos ribш galлjusios telktis racionalios ir iracionalios blogybлs.

Apskritimas ar skritulys lietuviu liaudies dailлje kartais buvo vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame iрorinж sferа. юalvarinл figыra, datuojama IV - VIII a. , skritulys keturkampyje, kurio kampuose pavaizduoti юmoniш veidai, rastas Antkoptyje, Klaipлdos raj. (51 pav. [31, 315]). Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus рviesai, dievybei. Jis saugomas dvyniш юalиiш ar paukриiш. Apskritime buvo vaizduojamas dievybes veidas. Centre daюnai buvo taрkas, kuris simbolizavo pasaulio centrа. Mбslлje sakoma: , ,Kur yra pasaulio vidurys? " Бmenama - , ,rato viduryje" (Pilypai, Рvenиioniш raj. ).

Paюymлtina, kad seniausios kulto vietos, vлliau рventyklos, buvo statomos apskritos. Jш centre buvo stulpas, tariamai jungiantis tris visatos dalis: dangш, юemж, poюemi. Apskrita rytu baltu рventykla, kaip minлjome, buvo atkasta Smolensko srityje, Tuрemlлje [101, 1, 154]. Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku panaрiа рventyklа (I m. e. tыkstantm. pirmoji pusл) surado Baиkininkлliuose(52 pav. ). Architekto S. Lasavicko tyrinлjimu duomenimis, Vilniaus Aukрtutinлje pilyje, greta рiaurinio bokрto, bыta irgi apskritos рventyklos (10 m skersmens), datuojamos paskutiniaisiais amюiais prieр m. e. ir m. e. pradюia. Apskritime sakraline kosmologine figыra laike ne tik lietuviai, bet ir kitos indoeuropieиiш tautos. Indai tokiа figыrа vadino mandala.

Mediniш meno paminklш iр юilos senovлs iрlikti negalлjo, jie sunyko. Jau ankstyvajame neolite Cedmarлje (Darkiemio apskr. , Maюoji Lietuva) keramika buvo puoрiama apskritimais (2 pav. ). Maюosios Lietuvos Grabovлs senkapyje rastos miniatiыrinлs VI a. urnos su Saulлs юenklais [6, 2]. Lietuvoje iрkastoje vлlesnлje keramikoje gausu realistiniш Saulлs atvaizdш ir Jos simboliu apskritimu, svastikш ir kt. Panaрыs юenklai юinomi Latvijoje, Baltarusijoje bei senosios Rusios юemлse [65, 2, 138]. Be to, Saulлs simboliais daюnai buvo puoрiami lietuviu юalvario ir sidabro papuoрalai. Iр юalvario apskritimш su kryюiukais viduryje sudaryta puiki III - IV a. kaklo apvara, rasta Pleрkuиiш senkapyje, Klaipлdos raj. (3 pav. [51, 7, 11, 118, 404, 405]). Panaрi apvara rasta ir Labatiрkiuose prie Priekulлs [31, 5]. Saulлs simboliais daюnai buvo puoрiamos ir segлs arba jos tiesiog vaizdavo paиiа Saulж (6 pav. ). Kartais segiш apskritimo kryюiш - svastikа - sudaro keturi kryюmai susirangж юalиiai, besisukantys saulлs kryptimi. Tokie IX a. papuoрalai rasti Pryрmanиiш ir Salantш senkapiuose (Kretingos raj. ). Pastarieji rodo, kad apskritimas kartais buvo jungiamas su Saulлs simboliais - юalиiais.

Papuoрalus su Saulлs simboliais neрiojo юmonлs, tikлdami, kad рie jiems gali suteikti visokeriopа palaimа, apsaugoti nuo nesлkmiш. Be to, jie buvo dedami kaip mirusiшjш бkapлs, nes tikлta, kad ir mirusiesiems reikia Saulлs рviesos, palaimos. Apskritimai su kryюiumi ir be jo, neteki pirminлs reikрmлs, lietuviu liaudies ornamentikoje iрliko iki mыsш dienш.

Apskritimas greiиiausiai buvo Saulлs, bet kartais gal ir Menulio pilnaties simbolis. Tuo tarpu dangaus kыnu judлjimа tikriausiai simbolizavo spiralл, kuri aptinkama Jau ant akmens amюiaus dirbiniu. Neolite drauge su юemdirbyste spirale iрplito visoje Europoje. Рios tradicijos gyvavo юalvario, geleюies amюiais ir vлliau. Saulлs ir kitш dangaus kыnш ornamentais iр юilos senovлs buvo puoрiami marguиiai (31 pav. ) per pavasario рvenиiu apeigas. Mat pavasario Saulлi, kuri vadinta pasaulio dvasia, buvo teikiama ypatinga galia paюadinti iр юiemos miego юemж, suрildyti jа, padaryti pajлgiа, kad suklestлtш augmenija, uюaugtш vaisiai, javai ir kt.

Lietuviu liaudies architektыroje bene daugiausia buvo paplitжs paprotys vaizduoti Saulж su spinduliais. Taip buvo puoрiamos namш ir svirnш durys, pastogлs, langai, langeliai [50, 120]. Saulлs motyvai namш puoрyboje ilgа laikа iрliko ir Baltarusijoje bei kaimyninлse Lenkijos srityse, ypaи kurpiш, mozыrш teritorijoje, kur seniau gyventa jotvingiш. Be to, tie patys saulлs motyvai namu puoрyboje pasitaiko

    Priekarpatлje, Polesлje ir kt. [65, 1, 540].

Namai, o kartais ir darbo бrankiai buvo puoрiami ne tik saulлs motyvais, bet ir su Saulл mitologiрkai susijusiomis gyvыnш, augalш ir geometrinлmis figыromis: юirgeliu [50, 71 - 74], jauиiu, oюiu, рunш, paukриiш, юalиiш ir kt. (49 pav. ). Saulлs юirgai kartais buvo vaizduojami realistiрkai, kartais -simboliрkai. Daug kur Lietuvoje iрliko antropomorfinл Saulл su spinduliais aplink galvа tarp dviejш юirgш galvш [21, 85; 27]. Pagrybio senkapyje (V - VI a. ) rastas iр юalvario nulietas, pasidabruotas, pailgas, plokриias, profiliuotais kraрtais, 6 cm ilgio pakabutis, puoржs odinб vyro dirюа. Apkaustлlio рonuose profiliu reljefiрkai pavaizduotos dviejш dvyniш юirgeliш galvutлs apvaliomis akimis, юvelgianиiomis б prieрingas pasaulio рalis. Dvynius iр virрaus lyg pridengia pusmлnulis, kuriame ties kiekviena galvute iрgraviruotas ratukas - Saulл [85].

Saulлs simboliш aptinkama ant mыriniш pastatш sienш, kur kai kurie akmenys apvedami ratais, kartais susijungianиiais vienas su kitu. Neretai jie apsupami gлliш vainikais su spinduliais. Dыkрto (Zarasш raj. ) dvaro vartш sienoje (XIX a. ) akmenys apjuosti smulkiш akmenлliш ratais, tarp kuriш, tarsi dangaus skliaute, iрtisi smulkiu юvaigюdюiш spieиiai, lyg plaukiantys tarp ramiш, juos jungianиiш granito salш. Tarp рiш spieиiu ir fasade, ir рoninлse sienose бkomponuotos saulлs: vienur koncentriniai apskritimai, kitur skrituliai su spinduliais, iрeinanиiais iр vieno taрko centre. Spinduliu skaiиius visur vienodas - aрtuoni. Tokios saulлs aptinkamos бvairiuose liaudies dirbiniuose, ypaи dekoratyvinлje kraiиiш skryniш tapyboje. Ant skryniш, be dangaus рviesuliш, tapomas dar sudлtingesnis simbolis - Gyvybлs medis. Tai stilizuotas lapuoиio ir spygliuoиio (eglлs) medюio derinys (53 pav. ). Nuo jo б erdvж kyla iрlinkж spinduliш pluoрtai. Virр medюio - saulлs skritulys ir nesuskaiиiuojama daugybл taрkeliш, greiиiausiai vaizduojanиiu юvaigюdes [18, 63].

Tiltagaliш kaimo (Panevлюio raj. ) puрyne, ant Marnakos upelio kranto, netoli nuo santakos su Lлveniu, stovi koplyиia, statyta XIX a. viduryje, o greta jos medinл varpinл, visa padengta mozaika. Priekinб fasadа puoрia trikampis su akimi (Saulлs simbolis), taurлs, saulutлs. Рoninлje sienoje ir apsidoje, be Saulлs simboliш, pavaizduota gyvuliш ir юmoniш figыros, spontaniрkai iрdлstytos greta Saulлs simboliш, tauriш. Tai senosios pagoniрkos simbolikos, krikриionybлs vaizdiniш ir pasaulietiрkш motyvш derinys. Рimoniш miestelio (Kupiрkio raj. ) рventoriaus tvoros mozaikose [18, 62 - 66] юirgai greiиiausiai pavaizduoti tarp юvaigюdюiш.

Lietuvoje, ypaи pietrytinлje jos dalyje, trobш kraigus puoрdavo su Saulлs ar Mлnulio kultu susijusia jauиio galva arba ragais. Jauиio motyvai mene yra vieni seniausiш. Jш rasta jau paleolito pieрiniuose Altamyros ir kituose urvuose, taip pat Рiрkino uolose [68, 30]. Jauиio pieрiniai юinomi iр mezolito, neolito ir vлlesniu laikш. Laukinio jauиio kultas vyravo visoje Azijoje ir Europoje, taigi ir Lietuvoje. Be to, jauиiai buvo vieni iр anksиiausiai prijaukintш gyvuliш. Юemdirbiai Jautб laikл dievybe ir siejo su Saulл. Hetitш ir babilonieиiш Saulлs dievybe pasirodydavusi jauиio pavidalu. Jш oro dievas vaizduojamas jojantis ant jauиio ir laikantis rankoje saulж, mлnulб ir юaibа. Kretos saloje buvo surasta sidabrine jauиio su aukso ragais galva. Jo kaktoje pavaizduoti Saulлs simboliai: apskritimai, rozetлs. Moliniш jauиiш figыrлliш rasta ir Vidurio Europoje. Jautб su Saulлs deive siejo senovлs graikai, frygai, egiptieиiai ir kt. [100, 1241. Lietuviш ir latviш mitologijoje юinomi dievo jauиiai - Saulлs simboliai. Jauиiu su balta юvaigюde kaktoje kultas ir pas mus, ir kitur buvo iрlikжs iki nesenш laikш. Ypatinga reikрme buvo teikiama juodiems dvyniams jauиiams, kuriais pavasarб pradлdavo pirmаjб arimа. Raрytiniai рaltiniai mini, kad derliaus dievams aukojamo jauиio krauju buvo рlakstomi юmonлs ir gyvuliai [22, 308]. Kaip teigia V. Manhartas, kunigaikрtis Kжstutis, pasitepжs юalo jauиio krauju, pasiraрinлjo sutartб su Liudviku, Vengrijos karaliumi [58, 118 - 119].

Kraujas daugelio tautш, tarp jш ir lietuviш, tikлjimuose buvo laikomas gyvybлs, gyvenimo рaltiniu, teikianиiu galios ne tik юmonлms, bet ir gyvuliams, augalams, daiktams, troboms, taip pat mirusiшjш vлlлms ir net dangaus dievybлms [109, 197 - 198].

Lietuviш namш puoрyboje gausu paukриiш –tarpininkш tarp dangaus ir юemлs. Gaidюio giedojimas po vidurnakиio buvo siejamas su besiartinanиiu Saulлs tekлjimu, visatos ritmu, nuolatiniu jos atgimimu. Dailлje paukриiai vaizduojami drauge su Saulлs simboliais: koncentriniais apskritimais, augalais, юirgeliais. Vandens paukриiai, kaip Saulлs simboliai, buvo paplitж visoje Рiaurлs Europoje [99, 182].

Su Saulлs kultu senovлs mene gana daюnai siejamas юalиio ar gyvatлs ornamentas. Юalиiu ir gyvaиiш gyvybingumas stebino pirmykрtб юmogш. Ropliai tapo kulto objektu ne tik pas mus, bet ir daugelyje pasaulio kraрtш. Senovлs Egipto kulto pieрiniuose greta Saulлs valteles daюnai yra ir gyvatл - poюemio karalystes simbolis [68, 93 - 94].

Mыsш kraрte юalиiai drauge su Saulлs simboliais aptinkami ant keramikos, kulto akmenш, юalvariniш bei sidabriniш segiш, apyrankiш, юiedш ir kt. Apyrankiш galai daюnai uюbaigiami юalиiu galvutлmis. Tokie papuoрalai turлjo юmonлms teikti laimлs, sveikatos. Ypaи daюnas юalиio su Saulл motyvas namш ornamentikoje. Pavyzdюiui, Gudюiыnu k. (Kлdainiш raj. ) ant namo sijos iрpjaustytas ratas (Saulл) su рeрiais stipinais, traukiamas dviejш юalиiu (50 pav. ). Saulлs ir dviejш юalиiш kompozicija aptinkama ant mediniш kryюiш, geleюiniш stogastulpiш bei koplytstulpiш virрыniш.

    Vinguriuojantys юalиiai kartais atstoja Saulлs spindulius.

Mitologinлje tautosakoje юalиiai - derlingumo, vaisingumo, рeimos gausumo, visokios laimes ir geroves simboliai. Jie vaizduojami nepaprastais, turinиiais antgamtinлs galios, kasmet atgimstanиiais kartu su Saulл pavasarб. Saulл mylinti юaltб bei gyvatж, matydama juos negyvus, nepalaidotus, verkianti. Apskritai рie ropliai, kaip ir Saulл, -tai amюinai negжstanиios gyvybлs ir neiрsenkanиios galios simboliai.

Юalиiш ir gyvaиiш artimus ryрius su Saulл liudija ir liaudies daile. Рie ropliai kartais buvo vaizduojami su Saulл ir jos юirgais. Tokiu kaulo raiюiniu aptikta jau vлlyvajame akmens amюiuje. Kiduliш kaime (Sakiu raj. ) koplytstulpyje pavaizduoti du юalиiai su kryюiais ant galvш. Koplytstulpio virрыnлje yra egluиiш spinduliais apsuptas skritulys (Saulл), o jo viduryje юirgas su raiteliu (galbыt tai raita antropomorfinл Saulл). Юalиiais drauge su Saulл ir jos юirgais buvo puoрiamos lazdos, darbo бrankiai, trobos. Vлliau, бsigalлjus krikриionybei, deivлs Saulлs vietа uюлmл Marija, kuri taip pat kartais buvo vaizduojama su юalиiu, юirgu ir Mлnuliu. Tokia kompozicija rasta Kumpikш k. (Kretingos raj. [28, 130 - 132]).

Saulл daюnai bыna apsupta ir gyvaиiш. Рi kompozicija budinga kaimo kalviu kryюiams - saulutлms (47, 48 pav. ). Tai roplius simbolizuojantys banguoti Saulлs spinduliai, kartais uюsibaigiantys jш galvutлmis. Юemaitijoje, taip pat Klaipлdos kraрte apskritimas - Saulл su dviem юalиiais iр рonш - kartais buvo iрkeliamas ant stogo kraigo. Prieverpsиiш ornamentа Lietuvoje daюnai sudaro Saulлs, юemлs, юalиiш simboliai (16, 33 - 35 pav. ). Aukрtaitijos prievarpstлse kartais Saulлs skritulys apjuosiamas юalиiu ar gyvate. Рiш ropliш ryрб su Saule, dangumi ir юeme simbolizuoja ornamentas - vainikas ar vainikuotas skritulys (Saulл), saugomas dviejш юalиiш, ant kuriu nugarш tupi paukриiai. Toks ornamentas buvo iрlikжs Vilniuje, dabartinлje Mildos gatvлje.

Vakaru Юemaitijoje, taip pat Kurрiш nerijoje ilgai iрliko paprotys namш kraigus puoрti Saulлs, юalиiш, paukриiш, augmenijos motyvais ir jш kompozicijomis, kaip visatos vieningumo, gyvybлs amюinumo simboliais. Be to, namai buvo puoрiami pusiau юalиiu, pusiau paukриiu zoomorfinлmis bыtybлmis, sauganиiomis vainikа ar skritulб (Saulл), Pasaulio stulpа [97, 68].

Realistiрkas ar simboliрkas kryюiukш, kartais su юalиiais, motyvas lietuviш, kaip ir kitш tautш, dailлje, susijжs su tariamаja mirusiшjш globa bei apsauga nuo бvairiu blogybiш pomirtiniame pasaulyje, perimtas iр pirmykрtлs bendruomenлs. Saulл su юalиiais buvo iрkalama ant mirusiems statomш akmeniniш paminklш. Vienas tokiu akmenш yra Рeduvos etnografiniame muziejuje. Anksиiau jis stovлjo sename kapinyne, deрiniajame Kirрino upelio krante, Vileikiu kaimo (Radviliрkio raj. ) laukuose. Vienoje akmens pusлje iрkalta deрinioji ranka ir trys kryюiukai, kitoje - vinguriuojantis юaltys ir kryюiukas. Padavimas sako, kad senш senovлje gyveno akmenkalys su paиia. Jie turлjo sыnш, kuris pamilo Kirрino upлs mergelж undine. Belankydamas undinж, prie Kirрino krantш vaikinas perрalo, susirgo ir mirл. Tлvas nukalл sыnui minлtа paminklа. Kryюiukш su Юalиiais surasta ant dubenuotojo akmens Rozalime (Pakruojo raj. ).

Paprotys statyti medюio (аюuolo) pavidalo paminklus su apsivyniojusiu юalиiu ar gyvate ir Saulлs, Mлnulio bei юvaigюdюiш simboliais kai kur Lietuvoje buvo iрlikжs dar XIX amюiuje. Pasakojama, kad prie Luponiш k. (Рiauliш raj. ), alkakalnio senkapiuose, vietoje kryюiш buvж statomi stulpai (moterims - iр vinkрnш, vyrams - iр аюuolu) su iрpjaustytais Saule, Mлnuliu, юvaigюdлmis, юalиiais. Ilgiausiai iрlikжs paminklas buvжs аюuolinis, apie 2 m aukриio, su apsivyniojusia karыnuota gyvate. Mirusiuosius laidodavж po medюiu, paskui tа medб nukirsdavж poros metru aukрtyje ir likusiame stulpe iрpjaustydavж minлtus dangaus рviesulius su юalиiais. Stulpа apdлdavж akmenш vainiku [28, 99].

Su Saulлs simboliais, kaip minлjome, reikia sieti ir rugiapjыtлs pabaigtuviш vainikus. Vainikas - apskritimas, neturintis nei pradюios, nei pabaigos, greiиiausiai simbolizavo юemdirbiш auginamu javш amюinumа, nesibaigiamumа. Kad sлjamieji Javai amюini, tai Saulлs moиiutлs nuopelnas, todлl pabaigtuviш vainikas buvo puoрiamas бvairiais Saulлs simboliais (apskritimais, ratilлliais, gлlлmis, vadinamomis saulutлmis ir kt. ). Be to, kai kurie vainikai buvo pinami Saulлs pavidalo, kur spindulius atstodavo rugiш varpos.

Jaunas Menulis, o kartais ir pilnatis liaudies dirbiniuose daюnai vaizduojami realistiрkai. Tokiu atvaizdu randama neolito ir vлlesniuose senkapiuose. Gintarinis jaunas Menulis drauge su kitais to meto religinio kulto daiktais, t. y. юmoniш bei gyvuliш statulлlлmis, buvo rastas Juodkrantлje [31, 32]. Sidabrinis jaunas Menulis aptiktas turtingame papuoрalш Рvaicarijos (Suvalkш apskr. ) senkapyje. datuojamame III - IV m. e. a. [8]. I tыkstantmeиio pabaigos - II tыkstantmeиio pradюios vyrш kapuose randami iр gintaro padaryti pusmлnulio pavidalo trikampiai ar staиiakampiai pakabuиiai. Lazdininkш, Kiauleikiш, Palangos kapinynuose рiш pakabuиiш rasta ant mirusiшjш krыtinлs, bet daюnai ir prie dirюш, kalavijш [85]. Jauno ir pilno Mлnulio atvaizdш iр юalvario aptinkama ir senшjш prыsш senkapiuose.

Mлnulio atvaizdш buvo puoрiami ir geleюies amюiaus papuoрalai. Stilizuotas realistiрkas jaunas Mлnulis puoрia IV a. юalvarinж antkaklж, rastа Stragлnuose (Klaipлdos raj. ), esanиiа Рilutлs kraрtotyros muziejuje [51, 99, 131 - 132]. Юalvarinis kaklo papuoрalas iр бvijш ir kiauraraриio Mлnulio kabuиiш rastas III - IV a. moters kape Kurmaiиiuose (Kretingos raj. ), юalvarinis III - IV a. kaklo papuoрalas su pusmлnuliais - Labdariuose (Priekulлs apyl. 4 pav. ). Panaрiш III - IV a. kaklo papuoрalш aptikta ir Maюojoje Lietuvoje (7 pav. ). Realistiрkais Menulio atvaizdais nuo юilos senovлs iki dabar puoрiamos apyrankлs, юiedai, drabuюiai, audiniai, nлriniai, juostos, marguиiai ir kt. Be to, Mлnuliu mыsш protлviai puoрл statomus antkapinius paminklus. Рi tradicija iрliko ir бsigalлjus krikриionybei. Mлnulis turлjжs mirusiajam padлti iрlaikyti groюб, Jaunystж, taip pat apрviesti tamsiа pomirtinж karalystж. Tokiu paminklu galima aptikti ir рiandien. Mыsш liaudies meistrai mлnuliais puoрл kryюius, koplytлles, stogastulpius, statomus ne tik kapinлse, bet ir laukuose, pakelлse, tikлdami, kad simboliрko mлnulio рviesa рviesianti laukams, pakeleiviams, apsaugosianti nuo бvairiш nelaimiш, suteiksianti visokeriopа gerbыvб.

Mлnulis paplitжs ir lietuviш liaudies architektыroje. Pavyzdюiui, iki рiш dienш iрliko paprotys gyvenamuosius namus ir ыkinius pastatus puoрti jaunu ar pilnu Mлnuliu, o tai, юmoniш manymu, turi apsaugoti trobesius nuo gaisrш, perkыnijos ir kitш nelaimiш.

Pastebлta, kad jaunas Mлnulis daюniausiai vaizduojamas kartu su Saule ir visuomet jos apaиioje, be to, ne tokioje padлtyje, kokioje jб matome danguje, o gulintis, su ragais, nukreiptais б virрш, nors kartais jaunas Menulis bыna pavaizduotas ir tokioje padлtyje, kokioje Jis iр tikrшjш yra danguje. Su juo drauge (jo apaиioje) buvo vaizduojamas ir kitas Menulis, taиiau рio apaиia, esanti tarp dviejш ragu, ne apvali, o daugiau plokриia. Toks Menulis iрliko buvusiuose Manиiш k. (Kretingos raj. ) markapiuose, ant бaugusio б lazdyno krыmа stulpo, paюymлto 1764 m. data (57 pav. ). Рio nepaprastai бdomaus stulpo virрыnл simbolizuoja Saulл, o jos apaиioje yra jaunas Menulis, po juo - greiиiausiai valtelл plokриiu dugnu ir љiek tiek uюriestais б virрш galais. Reikia manyti, kad tai Saulлs valtelл, kuria ji plaukioja, kai nusileidюia б vandenб, ir kuri minima dainose: , ,Sauluюл vakarely / Leidos aukso laivelin, / O iр ryto linksmutлlл / Kylis laivo, skrend aukstyn" [78, 31]. Taigi galima manyti, kad liaudies dailлje, ypaи memorialiniuose paminkluose, рauluиiш apaиioje esantys ragais j virрш mлnuliai kartais simbolizuoja ne Mлnulб, o Saulлs valtelж, kuria keliaujanti Saulл.

Apie tai, kad ragais б virрш Mлnulis vaizdavo Saulлs valtele, sakytu ir ilgiausiai iрlikusios Юemaitijoje, taip pat ir Vilniaus Auрros vartш Marijos skulptыros. Иia Marija stovi ant tokios valtelлs, o aplink jа apsivijusi mitologinл vandenш рeimininkл - Didюioji Gyvatл. Бdomu ir tai, kad tokiа Marijа dar ir dabar senieji юemaiиiai vadina Saulлs dievа. Archainiams mitams apie Saulлs kelionж valtimi netekus prasmes, liaudies meistrai greiиiausiai senаjа valtelж sutapatino su jaunu Mлnuliu, kurб kartais vaizduodavo юmogaus veidu. Toks Menulis buvo aptiktas Lenkimш kapinлse (Skuodo raj. ).

Saulлs apaиioje galлjo bыti valtelл, jaunas Menulis, б virрш atsuktais ragu smaigaliais, arba panaрus б ragus lenktas rago kirvis. Ragai daugelio tautш mitologijoje simbolizuoja Jлgа, gausumа, valdюiа. Jie saugo nuo piktш dvasiш, ligш, юaibo. Ragai naudojami apeigose, susietose su Saulлs ir Mлnulio kultu. Lietuviш рventyklos buvo apkaiрomos ragais. Gedimino kalne rastuose rago kirveliuose бrлюti юenklai, бvairiш autoriш interpretuojami kaip Saulлs simboliai [84, 31].

Saulei ir Mлnuliui бgavus antropomorfinб pavidalа, liaudies dailлje ir mitologinлje tautosakoje jie vaizduojami юmogaus veidu (36, 62 pav. ). Рvieиiant Mлnuliui, sakoma, kad jis юiыrintis б юemж. Pasak Ch. Henenbergerio, 1556 m. prie Karaliauиiaus pasirodжs ant dangaus Menulis vyro veidu, o Saulл - moters. Pilnas Menulis юmogaus veidu pavaizduotas A. Diblinskio knygoje , ,Astronomijos Рimtinл" (, ,Centuria astronomica", 1639 m. ; 44 pav. ). Knygoje parodytas Saulлs ir Menulio uюtemimas. Saulл - apskritimas su spinduliais yra moters veido, o maюesnis Menulis - vyro veido [20, 1]. Kretingos kraрtotyros muziejuje yra neюinomo liaudies dailininko ant drobлs nupieрta Saulл ir Menulis юmogaus veido iр profilio. Daug kur jaunas Menulis buvo vaizduojamas su ant jo stovinиia Saulлs deive, vлliau transformuota б Marijа. Aplink jб apsisukжs юaltys. Menulio, Saulлs ir gyvatлs simboliai buvo siejami su augimu, vaisingumu, mirtimi.

Lietuviai, kaip ir daugelis kitш Europos tautш, iр юilos senovлs laike рventais kai kuriuos, ypaи dubenuotuosius, akmenis. Tokie akmenys minimi raрytiniuose рaltiniuose (Dusburgietis, Dlugoрas, Rotundas ir kt. ). Jш yra iрlikusiu iki dabar laukuose. Kai kuriuos iрkasa melioratoriai. Рventuosius akmenis, kartais dar vadintus dievaiиiais, greiиiausiai reikлtш sieti su dangaus рviesuliu kultu. Archeologo V. Urbanaviиiaus tyrinлjimш duomenimis, jie buvo laikomi prie duobiш, ugniavieиiш, kuriose randama lauюo liekanш, puodu рukiш, gyvuliш kaulш. O tai sakytш, kad иia buvo atliekama aukojimo apeigos.

Kultui parenkami dubenuotieji ir kitokie akmenys turлjo skirtis nuo paprastu. Jie daюniausiai jau paиios gamtos iрmarginti savotiрkais ornamentais. Galimas daiktas, kad dalis рiш ornamentш tapo dangaus kыnш simboliais. Be to, ant dubenuotш ir kitш рventшjш akmenш юmonлs iрkaldavo бvairiш dangaus юenklш, ypaи юvaigюdюiш ir jaunа bei pilnа Menulб (26 pav. ), reиiau Saulж ar kа kitа. Prie рiш akmenш priskirtinas dubenuotasis akmuo iр Gatakiemio (Utenos raj. , 25 pav. ). Savo forma jis primena kыgб. Ant jo, be gamtos poveikyje atsiradusiu бvairaus dydюio юvaigюdюiш, nemaюai yra ir юmogaus ranka iрkaltш. Pavyzdюiui, dubens kraрte iрkalta dvi taisyklingos eilлs (po trylika) dailiш penkiakampiш юvaigюdюiш. Pakruojo rajone ant surasto dubenuotojo akmens, be юvaigюdюiш, iрkalta ir kairлs rankos plaрtaka. Deguиiш k. (Utenos raj. ) dubenuotojo akmens deрinлje pusлje tarp daugelio gamtos poveikyje atsiradusiш юvaigюduиiш iрkaltas pusmлnulis, einantis б pilnatб, o jo virрuje ir apaиioje - Юalиio simboliai (24 pav. ). Akmens apaиioje iрskaptuotas apie 20 cm ilgio griovelis, virр kurio iрkaltas stulpelis, galimas daiktas, vaizduojantis Pasaulio stulpа. Dubenuotasis plokриias akmuo su iрkaltais dangaus юenklais, юalиiш, tulpлmis ar lelijomis (jш yra ant Lietuvos kunigaikриiu рalmш ir kt. ) buvo aptiktas 2 m gylyje Norvaiрш k, (Рiauliш raj. ), kasant namui pamatus. Panaрыs dangaus kыnш simboliai bei jш юenklai aptinkami ir ant kitш dubenuotшjш ar kitokiш kulto akmenш.

Padavimai sako, kad minлtш akmenш dubenyse buvo laikomas atлjжs iр dangaus ir turintis stebuklingа gydomаjа galiа Рventas vanduo. Juo юmonлs gydydavo akiш, odos, sаnariш ir kitas ligas, taip pat apsisaugodavж nuo visokiш blogybiш, piktш dvasiш. Рita versija patvirtintш ir tai, kad, бvedus Lietuvoje krikриionybж, kunigai dubenuotuosius ar љventus akmenis panaudojo laikyti рvжstam vandeniui baюnyиios prieangiuose. Tuo vandeniu юmonлs рlakstлsi, бeidami б baюnyиiа, manydami, kad jie taip apsivalа nuo nuodлmiш. Retesnл padavimш versijа, kad iр dubenuotшjш akmenш buvo lakinami юalиiai, gyvenantys namuose ar рventuose miрkeliuose. Dubenuotuosiuose akmenyse esantis vanduo galлjo bыti skirtas ir nakties dangaus рviesuliams stebлti. Tai patvirtintш ir pasakos apie matomas юvaigюdes рulinyje.

Dangaus kыnai, daюniausiai юvaigюdлs, buvo iрkalamos ir ant kitш akmenш. Pavyzdюiui, Suminu k. (Utenos raj. ) rastas юemлje бkastas akmuo toje vietoje, kur seniau stovлjo kryюius. Ant jo iрkaltas 9 spinduliш юvaigюdюiш ornamentas aplink viduje esanиiа юvaigюdж (28 pav. ). Ant Karaliрko k. (Molлtu raj. ) akmens iрkalta spinduliuojanti Saulл, Mлnulis ir kryюelis (30 pav. ). Panaрiш akmenш galima nurodyti ir daugiau.

Naktб dangaus рviesuliams stebлti юiloje senovлje galлjo bыti naudojami nedideli apskriti vandens telkiniai, paprastai esantys prie рventyklш, iр kur юvaigюdininkai galлjo sekti юvaigюdes, sudarinлti kalendorius. Raрytiniai рaltiniai ir padavimai sako, kad daюnai рventyklos buvo prie piliш, kur paprastai aptinkami ir nedideli vandens telkiniai, ratu apvesti akmenш pylimu. Pavyzdюiui, toks vandens telkinys buvжs Bajorш kaime (Utenos raj. ), prie mitologiniш akmenш, ant kuriш yra iрkalta dvylikos ar рeрiш юvaigюdюiш skrituliai, linijos ir kitokie dangaus kыnu юenklai ar ornamentai (27 pav. ). Pylimo, juosusio vandens telkinб, liekanш aptikta ir Stripeikiш kaime (Ignalinos raj. ), netoli buvusios Stripш pilies, kuri raрytiniuose рaltiniuose minima XIV a. viduryje. Vandens telkinys, apsuptas akmenш pylimu, rastas ir netoli buvusios Linkmenu pilies. Legenda sako, kad рventyklos vietoje buvo pastatyta katalikш baюnyиia. Pilб (castrum Lenghmene) mini Livonijos kronikininkas H. Vartberge, raржs apie Lietuvа XIII a. paskutiniajame deрimtmetyje ir XIV a. pirmojoje pusлje. Dangaus рviesuliu юenklais buvo iрmarginami akmenys, kuriais buvo uюdengiamos aukш duobлs, skirtos namш dievams. Greiиiausiai tokio akmens fragmentas 1987 m. buvo surastas prie svirno Kareiviрkio kaime (Pakruojo raj. ; 29 pav. ). Apie dengianиius aukш duobes akmenis, kartais vadinamus deivлmis, dar XVII - XVIII a. raрл jлzuitai. Akmenis, kuriuos lietuviai laikл svirno javш, skalsumo ir namш laimлs neрлjais, mini 1604 m. jлzuitш kolegijos kronika, o 1611 m. praneрime raрoma, kad юmonлs savo sodybose turлjo duobiш, б kurias dievams sudлdavo valgomo bei geriamo ir uюritindavo plokриiа akmenб. Iр pateiktш negausiш faktш; matyti, kad ant рventais laikomш akmenш daюnai buvo iрkalami nakties dangaus рviesuliai.

Kai kurie dangaus kыnai buvo vaizduojami ir profesionaliojoje dailлje. Dailininko M. K. Иiurlionio genialus kuriniai , ,Pasaulio sutvлrimas" ir , ,Zodiakas" buvo sukurti visu pirma remiantis lietuviш etiologinлmis sakmлmis. Laiрke savo broliui Povilui, raрytame 1905 m. , M. K. Иiurlionis nurodo, kad jo , ,Pasaulio sutverimas" tveriamas , ,ne mыsojo pagal Biblijа, o kaюkokio kitokio pasaulio, fantastinio" pagrindu, kad jis naudojosi юodine liaudies kыryba.

Svarbia vieta M. K. Иiurlionio kыryboje uюima , ,Zodiakas", kurб pagimdл mitai ir pasakos apie dangaus kыnus. Jo sukurtas , ,Zodiakas" gerokai skiriasi nuo antikos ar Senovлs Rytш mitш. Matyt, Иiurlionis rлmлsi lietuviш liaudies mitologija. Pavyzdюiui, M. K. Иiurlionio , ,Vandenis" - tai jurш dievas, o ne pasakш karalius, iр kurio delno liejasi vandens srovл. , ,Юuvys" simbolizuoja Baltijos jыros groюб. Avinas atrodo tarsi kaюkokiш milюiniрkш jлgш uюkeltas б kosminб aukрtб, iр kurio dabar ramiai stebi pasaulб. O Иiurlionio , ,Jautis", pasak Vaiюganto, kilo tiesiog iр uю kalnelio “Dzidorio artojo” genamas, iрлjжs su auрra б darbа, - kopia tuo pat metu iр uю kaюkokio kosminio kalno, gal planetos kamuolio. Jo ragai, rodos, skirti apglлbti Saulei, galingai iрneрti jа iр юiemos meto, iр tamsiш vandenш [46, 6]. Toliau Saulл pasiekia , ,Dvynius", kurie бvairiuose kraрtuose buvo vaizduojami kaip du юmonлs, susiлmж uю rankш, o M. K. Иiurlionis juos atskyrл neperюengiama рviesmeиiu bedugne. Vлjo kelias primena sunku kopimа б aukриiausiа Saulлs kelio virрыnж, kur slypi neiрvengiama kasmetinл vasaros rezignacija - Vлюio sustingimas (saulлgrаюa), Jo atbulas юygis юemyn. Po to Saulл pasiekia Liыto, Mergelлs юvaigюdynа ir kt.

Si Юvaigюdюiш sonata gimл iр M. K. Иiurlionio astronominiш studijш ir vizijш. Jis pats sako: “юiыrлkite б mano paveikslus liaudies юmogaus akimis, to юmogaus, kuris dar neuюmirрo savo рalies pasakш, padavimш ir dainш lobio, kuris gamta jauиia kaip kaюkа gyva, judraus, fantastiрko, kuris netgi ne visada sugeba atskirti fantastikа ir tikrovж” [46, 7 ir kt. ]. M. K. Иiurlionis labai jautл senovж, юavлjosi lietuviш liaudies daile. Ne tik Jo “Saulлs sonata”, bet ir kosminis ”Zodiakas” yra labai lietuviрki, liaudiрki ir savo nuotaika, ir charakteriu.

Saulлs, Mлnulio, юvaigюdюiш simboliai liaudies ornamentikoje perteikia senovлs lietuviш pasaulлjautos bei pirmykрtлs filosofijos elementus. Jie pabrлюia gyvybлs amюinumа, visatos vieningumа. Pirmykрtлje bendruomenлje ir ankstyvojoje klasinлje visuomenлje dangaus рviesuliu simboliai liaudies mene neabejotinai turлjo ryрб su mitologija ir religija, ir tik vлliau jie pamaюu prarado pirmykрtж savo religinж magiрkаjа prasmж ir liko kaip dekoratyviniai elementai. Tai pastebлjo K. Marksas, raрydamas, kad kiekviena mitologija vaizduotлje ir su vaizduotes pagalba nugali, pajungia ir formuoja gamtos jлgas. Betgi ji dingsta, kai iр tikrшjш рios gamtos jлgos apvaldomos.

    APIBENDRINIMAS

Apibendrinant visa, kas iрdлstyta рiame referate, galima konstatuoti, kad lietuviai stebлjo dangaus kыnus ir juos paюino dar tada, kai юmonлs vertлsi medюiokle ir rankiojimu. Tuo metu dangaus рviesuliais domлtasi utilitariniais tikslais. Pagal рviesulius юmonлs orientavosi laike ir kelionлse. Greta to pamaюu susiformavo primityvios kosmologinлs paюiыros, aiрkinanиios dangaus, юemлs, augmenijos, gyvыnijos ir юmoniш atsiradimа.

Visa dangaus рviesuliu sistema (Saulл, Mлnulis, planetos, юvaigюdлs) buvo tiesiogiai susijusi su lietuviш religija, susidariusia akmens amюiuje. Tuo pagrindu buvo sukurtas realistinis ir simbolinis menas bei sakmлs apie kosmosа. Pirmykрtлje dailлje Saulл ir Mлnulis, jo fazлs, юvaigюdлs buvo vaizduojamos realistiрkais юenklais ar simboliais ir tik vлliau dangaus kыnai бgavo dendromorfinб, ornitomorfinб, zoomorfinб ir galop antropomorfinб pavidalа. Taigi dangaus рviesuliш vaizdiniai perлjo savo plлtotлs keliа. Mitologinлje tautosakoje dangaus kыnai buvo suasmeninti, бpinti б sakmes, susieti su augalais, gyvыnais, vлliau - su юmonлmis.

Iљ turimos faktinлs medюiagos matome, kad lietuviai buvo sukыrж savus originalius Saulлs, Mлnulio, planetш, юvaigюdюiш ir юvaigюdynш pavadinimus. Jie yra labai senos kilmлs, pritaikyti prie kraрto geografinлs padлties, ыkinлs veiklos, tikлjimш ir mitologiniш vaizdiniш. Dangaus рviesuliш pavadinimams ir sakmлms бtakos galлjo turлti ir kaimynystлje gyvenusios etninлs bendruomenлs. Be to, svarbus faktorius buvo ir proindoeuropieиiu kultыros bei buities bendrumai, susidarж gyvenant bendroje protлvynлje.

    LITERATЫROS SАRAЉAS

Dundulienл P. “Lietuviш Saulлs sugrбюimo apeigos” //Istorija, 1970 T. 11 Dublinski A. “Centruia astronomica in Alma Academia universitate Vilnensi Societatis Jesu. ” //Vilnius 1639

    Greimas A. “Apie dievus ir юmones” //Chicago, 1979

Maиianskas F “Visatos sаranga senovлs lietuviш akimis” //Mokslas ir gyvenimas. 1968 Nr. 3

    Sviderskienл Z. “Юvaigюdynai” //Vilnius, 1983